INOVATYVIOS PILIETIŠKUMĄ IR TAUTIŠKUMĄ UGDANČIOS EDUKACINĖS PROGRAMOS

Programą iš dalies finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija Ugdymo plėtotės centras.

Radijo stotis „Pulsas" vykdo edukacinę programą „Iš praeities tavo sūnūs..."

Panevėžio regiono radijo stotis „Pulsas" vykdo inovatyvią pilietiškumą ir tautiškumą ugdančią edukacinę programą „Iš praeities tavo sūnūs...".

Programa skirta mokyklų ir gimnazijų mokiniaims nuo 7 iki 18 metų. Projekte dalyvauja Biržų „Saulės" gimnazija, bei kaimyninės Latvijos moksleiviai. Panevėžio rajono Piniavos bendruomenė ir joje esančio Piniavos darželio-mokyklos vaikai, Panevėžio miesto Rožyno bendruomenė ir joje gyvenantys įvairių miesto mokyklų ir gimnazijų mokiniai, Pasvalio rajono Joniškėlio bendruomenė ir joje esanti Joniškėlio gimnazija.

Programą sudaro Istorinės ir literatūrinės medžiagos apie bendruomenes rinkimas, sisteminimas, apibendrinimas, teritorinėje bendruomenėje esančio istorinio objekto, susijusio su renkama medžiaga ir rengiamu radijo spektakliu, lankymas ir ekskursija jame bei radijo spektaklio scenarijaus parengimas ir parašymas, reportažai (radijo laidos) UAB „Radijo pulsas" ir spektaklių transliavimas radijo eteryje, foto medžiagos, mokinių piešinių Sausio 13-osios tematika ir reikšmingų bendruomenėse įvykių bei datų tema rinkimas.

Pagrindinis programos tikslas – įdiegti inovatyvų metodą, kurį taikant, gilinti ugdymo proceso metu gautas istorijos, lietuvių literatūros ir kitas žinias, skatinti vaikų ir jaunimo pilietiškumą ir bendradarbiavimą su visa bendruomene, teikiančia visokeriopą pagalbą pilietiškai aktyviai Lietuvos jaunajai kartai.

Pagrindiniai uždaviniai - Radijo pagalba skleisti faktus apie vietinių teritorinių bendruomenių istoriją, iškilias asmenybes, Lietuvos kovą už nepriklausomybę, Lietuvos tremties 70-metį, pateikiant specialiose laidose vaikų ir jaunimo surinktą teritorinių bendruomenių istorinę, kraštotyros muziejuose sukauptą medžiagą. Stiprinti ir skatinti kartų ryšį, puoselėti šeimos vertybes, apjungiant įvairias kartas, renkant medžiagą ir transliuojant pagal ją parengtus spektaklius, laidas, susitikimus su įdomiais žmonėmis, aktyvinti Lietuvos jaunąją kartą, taikant saviraiška pagrįstą ugdymo ir žinių įtvirtinimo būdą bei užtikrinti taikomų metodų sklaidą ir platų informacijos pateikimą per radiją, socialinių partnerių interneto svetainėse bei kitose viešinimo priemonėse.

Žurnalistas Audrius Rudys

Tęsiama Radijo stoties „Pulsas" vykdoma edukacinė programa „Iš praeities tavo sūnūs..."

Keturiose programoje dalyvaujančiose teritorinėse bendruomenėse sudarytos 5 tikslinės grupės (sudarymo principai – amžius ir savanoriškumas) po 10 mokinių. Visos grupės renka istorinę medžiagą. Biržų „Saulės" gimnazija ir pasienyje gyvenantys latviai apie Biržų pilį, Panevėžio rajono Piniavos bendruomenė ir joje esantis darželis-mokykla apie Piniavos bendruomenės tradicijas, švenčiant šv. Kalėdas, Panevėžio miesto Rožyno bendruomenė ir joje gyvenantys mokiniai – folklorą ir aprašymus apie papročius šiaurinėje Panevėžio miesto dalyje, Pasvalio rajono Joniškėlio bendruomenė ir joje esanti Joniškėlio gimnazija apie Joniškėlio dvarą.

Pagal amžių sudarytos mokinių grupės pristatė savo surinktos medžiagos apžvalgą ir idėją radijo spektakliui. Šio etapo svarbiausias renginys – informacinė konferencija, kurios dalyviai – teritorinėse bendruomenėse esančių mokyklų mokiniai ir pedagogai, konsultuojami UAB „Radijo pulsas" konsultantų: istoriko, dramos specialisto, radijo režisieriaus ir žurnalisto, renginių scenaristo ir organizatoriaus apibendrina įvykdytas projekto veiklas.

Projekto organizatorių teigimu, programos įgyvendinimo metu ugdomi pažintiniai gebėjimai. Gebėti suvokti, kas yra pilietinė visuomenė ir kaip ji funkcionuoja, gebėti suvokti žmogaus ir piliečio laisvių, teisių ir pareigų reikšmę gyvenant demokratinėje visuomenėje, suvokti, kas yra demokratinė valstybė, gerbti demokratines vertybės ir principus ir t.t. yra šio projekto siekiamybės, kurių siekti galime, pirmiausia, pažindami savo aplinkinius ir bendruomenę, kurioje gyvename. Tokiu būdu taip pat ugdomi ir praktiniai gebėjimai - ginti savo orumą, įsitikinimus ir teises, kai jos pažeidžiamos, gebėti susirasti pilietiniam gyvenimui reikalingą informaciją, žinoti, kur, kada ir kaip kreiptis į reikalingą valdžios instituciją, pasitikėti socialinėmis ir politinėmis institucijomis, dalyvauti priimant sprendimus bendruomenėje, gebėti pareikšti argumentuotą nuomonę raštu arba žodžiu socialinio-politinio gyvenimo klausimais ir kt.

Programos dalyviai ir ateityje norėtų dalyvauti panašiose istorinėse programose ir projektuose, nes, kaip giedama mūsų himne, „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia".

Žurnalistas Audrius Rudys

Tęsiama edukacinė programa „Iš praeities tavo sūnūs...“. “Baltijos kelią“ prisiminus

Panevėžio regiono radijo stotis „Pulsas“ tęsia inovatyvią pilietiškumą ir tautiškumą ugdančią edukacinę programą „Iš praeities tavo sūnūs…”.Programa skirta mokyklų ir gimnazijų mokiniaims nuo 7 iki 18 metų. 

Praęjusią savaitę radijo laidoje buvo prisimintas „Baltijos kelias“. Laidoje – susitikime dalyvavo 1990 m. Kovo 11-osios Akto signataras, Panevėžio miesto tarybos narys Julius Beinortas, Panevėžio kraštotyros muziejaus mokslinė bendradarbė Elena Markuckytė - Vyšniauskienė, laidos vedėjas istorijos mokytojas – ekspertas Juozas Brazauskas.  

Laidoje prisimintos „Baltijos kelio“ – gyvosios žmonių grandinės nusidriekusios per Lietuvą, Latviją ir Estiją metinės bei jo reikšmė Lietuvos keliui į Nepriklausomybę. „Baltijos kelias“ – iki šiol pasaulyje analogų neturintis reiškinys. 650 km. ilgio rankomis susikibusių žmonių grandinė nuvingiavo nuo Talino iki Vilniaus. Kelyje stovėjo apie 2,5 mln. žmonių. Iš jų 1 mln. lietuvių.  

„Baltijos kelią“ prisimenu, kaip didelį organizacinį darbą. Nes mums Sąjūdžio aktyvistams buvo suformuota užduotis jį suorganizuoti ir prižiūrėti, kad jis praeitų saugiai ir sklandžiai“, -sakė J.Beinortas - Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą“. 

Įvertinus Baltijos kelio reikšmę Baltijos tautų istorijai ir įtaką pasaulio visuomenės raidai, šią unikalią akciją liudijantys dokumentai, pavadinti „Baltijos kelias: žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“, Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) dokumentinio paveldo apsaugos ir sklaidos programos „Pasaulio atmintis“ Tarptautinio patariamojo komiteto 2009 m. liepos 29–31 d. sesijoje Barbadoso mieste Bridžtaune buvo įtraukti į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Žurnalistas Audrius Rudys

KAD KALĖDOS BŪTŲ BALTOS...

Artėjant pačioms gražiausioms metų šventėms, Piniavoje įžiebta tradicinė Kalėdų eglė. Gyventojų bendruomenės valdybos paskatinti piniaviečiai jau įprato puošti ne tik savo namus, bet ir kasmet šalikelėje „išdygstančią" Kalėdų eglę. Iniciatyvų nestokojančios Piniavos moterys šiemet subūrė grupę entuziastų, kurie susirinkę į jaukią Advento vakaronę sukūrė ir pagamino šiaudines dekoracijas šventinei žaliaskarei. Susirinkę į jaukią Piniavos darželio-mokyklos salę jaunieji piniaviečiai noriai įsijungė į žaislų gamybos procesą: suko šiaudų kūlius, pynė vainikus, vijo virveles, kurdami įspūdingus angelus, širdeles, Kalėdų varpelius. Buvusi bibliotekininkė Zina Juzėnienė į vakaronę sukvietė gražų būrį Piniavos senbuvių. Skanaudamos vietos moterų iškeptus pyragus ir gurkšnodamos vaistažolių arbatą, piniavietės noriai dalinosi šiltais prisiminimais apie tai, kaip anksčiau Piniavoje žmonės Kalėdas švęsdavo. „Nieko netrūko, nei Piniavos miške nupjautų baravykų, nei Lėvenyje sugautos žuvies", – pasakojo šiame kaime gimusi ir užaugusi Irena Petrulienė. O Adelė Bručienė prisiminė pusnyse skendinčias Kalėdas. Pasak jos, anuomet vaikai, kaip ir dabar Kalėdų senelio labai laukdavę, tik dovanos buvo kitokios. „Gaudavom kokį saldainį ir gana, sunkūs laikai buvo, bet mokėjome džiaugtis ir mažais dalykais", – sakė gretimame Tičkūnų kaime gyvenusi A. Bručienė. Visuose bendruomenės renginiuose dalyvaujanti šviesuolė Elena Kukienė jaukų Advento vakarą papuošė savo eilėmis, o Piniavos dainininkės Emilija Valentinavičienė ir Aldona Remeikienė padainavo liaudies dainų.

Radijo stoties „Pulsas" siūlymu, prisijungusi prie projekto „Iš praeities tavo sūnūs", Piniavos bendruomenė suorganizavo ne vieną tradicinį renginį. Praėjusį savaitgalį visi piniaviečiai buvo pakviesti į kalėdinės eglės įžiebimo šventę, į kurią saldėsių pilnais maišais atskubėjo ir Kalėdų senelis. Artėjančių švenčių proga Piniavos žmones pasveikino Seimo narys Antanas Matulas, linkėjęs visiems geros sveikatos ir sėkmės. Sveikinimo žodį tarė ir bendruomenės pirmininkas Zigmantas Babilas. Šventinę nuotaiką renginyje kūrė angelais ir nykštukais virtę jaunieji Piniavos artistai: Ovidijus, Daugirdas, Rugilė, Tautvydas, Žiedūnė ir Banga. Pasigedę žiemos baltumo piniaviečiai pasižadėjo vienas kitam iki švenčių nuveikti kuo daugiau gerų darbų ir kas dieną šypsotis, kad Kalėdos būtų šviesios ir jaukios. Vaikai sakė pasistengsiantys gerti daug balto pieno ir iki baltumo valytis dantis. Mamos iš balčiausių miltų žadėjo kepti daug gardžių pyragų, o tėčiai dovanoti mamoms baltas gėles. Močiutės Piniavoje vaikams meks baltos vilnos kojines, o seneliai virs arbatą su labai daug cukraus. Tokių Kalėdų galima pavydėti, bet... tik baltu pavydu.

Vienos aktyviausių Panevėžio rajono bendruomenių entuziastai apie savo veiklą planuoja papasakoti ir radijo stoties „Pulsas" klausytojams.

Mokymasis už mokyklos ribų arba geros praktikos pavyzdys

Edukacinės programos “Iš praeities tavo sūnūs...” vykdymas atvėrė naujus ir netikėtus neformalaus ugdymo aspektus. Pirmas ir tikriausiai svarbiausias veiksnys yra neformalios edukacijos programose dalyvaujančių moksleivių motyvacijos augimas. Pastebiu, kad programoje dalyvaujantys moksleiviai užduotis atlieka itin entuziastingai, kūrybiškai, nepasitenkindami gauta informacija siekia sužinoti daugiau, gilinasi. Tai – netikėtas ir džiuginantis programos rezultatas, parodantis, kad įdomi, netradicinė edukacinė programa, atsieta nuo formalių mokyklos reikalavimų, paremta dialogu tarp konsultuojančio pedagogo, bendruomenės narių  ir mokinių, gali sudominti ir įtraukti jaunimą į prasmingas ir pilietiškumą skatinančias veiklas. Būtent pilietiškumo stiprinimas yra antrasis neformalios edukacinės programos “Iš praeities tavo sūnūs...” laimėjimas. Programa sudaryta taip, kad kūrybiškumą ugdančios užduotys veda ir prie diskusijų apie tautą, valstybę, istorinę patirtį, patriotizmą. Šios temos mokyklos erdvėje dažnai gali būti pateikiamos pernelyg šabloniškai, tarsi atgrasant mokinius nuo tolesnių diskusijų, tuo tarpu neformalios edukacinės programos sukuria palankią terpę apie tai kalbėti. Todėl nenuostabu, kad dar vykstant programai, jos dalyviai drąsiai prakalbo apie savo pilietinės pozicijos sustiprėjimą, apie pasiryžimą aktyviau dalyvauti pilietinėje veikloje, apie suprastą piliečio ir tautos santykį. Neatsiejama nuo to yra ir kultūra, ir istorija, ir kalba. Man, kaip lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, ypač malonus buvo trečiasis šios edukacinės programos aspektas – galimybė pakartoti ir įtvirtinti šnekamosios lietuvių kalbos principus projekto dalyviams. Manau, kad mokyklinėse programose trūksta dėmesio kalbos kultūros ugdymui, dažnai neužtenka laiko taisyti mokinių kirčiavimo klaidas, o ir mokinių susidomėjimas šiais “gramatikos” dalykais nėra didelis. Tačiau edukacinės programos “Iš praeities tavo sūnūs...” užsiėmimo metu, ruošiantis radijo spektaklių įrašams visi projekto dalyviai – mokiniai, pedagogai, konsultantai – siekėme gludinti tartį, ieškojome vaizdingų žodžių, taisėme kalbos kultūros klaidas. Tikriausiai todėl, kad po pokalbių su taisyklingai kalbančiais ir kalbą puoselėjančiais bendruomenių atstovais mokiniai pajuto, kad gražią mintį perteikti reikia gražia kalba.

Džiaugiuosi, kad neformalaus ugdymo programa “Iš praeities tavo sūnūs...” suteikė progą daugiau dėmesio skirti radijo teatro scenarijams. Žiniasklaidoje gausu straipsnių, kritikuojančių lietuvišką kiną, kalbančių, kad Lietuvoje trūksta gerų scenaristų. Iš tiesų, mokykloje dramos nagrinėjamos, bet ne rašomos, todėl jaunuoliai su scenaristo profesijos paslaptimis net nesusipažįsta. Todėl šios programos suteikta galimybė skirti dėmesio scenarijaus rašymo menui– išskirtinė proga papasakoti projekto dalyviams apie pagrindinius radijo teatro principus, kartu nagrinėti dramos struktūrą, mokytis charakterių kūrimo, dailinti dialogus. Įdomiausia, kad muilo operų ir pigių dramų amžiuje scenarijai buvo kuriami nepamirštant patriotinės gaidos, siekiant papasakoti  senolių istorijas.

Džiugu, kad prie neformalaus ugdymo programų prisideda ir gyvenimo pedagogai – savo sričių profesionalai, kurie projekto dalyviams suteikia itin vertingų žinių. Tada mokytojas jaučia, kad jaunosios kartos ugdymas rūpi ne tik jam, bet ir verslui, bendruomenei, miestui.